Raseinių krizių centras
Maironio g.7, Raseiniai
Tel./faksas.: 8-428 52177
Mob. +370 657 87475

Sužeisti, bet nepamiršti: Raseinių, Kelmės ir Tauragės rajonuose teikiamos kompleksinės paslaugos vyrams, išgyvenantiems emocines ir psichologines krizes

Raseinių krizių centras įgyvendina LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Kompleksinės paslaugos vyrams telefonu (nuotoliniu būdu), išgyvenantiems emocines ir psichologines krizes“. Projekto tikslas – teikti kompleksinę (psichologo, socialinio darbuotojo,  teisininko) pagalbą telefonu (nuotoliniu būdu), skirtą padėti vyrams, esantiems sudėtingoje psichologinėje situacijoje dėl ekonominių, socialinių ar asmeninių sunkumų išgyvenantiems emocines ir (arba) psichologines krizes, įskaitant savižudybės, smurto, priklausomybių riziką. Nors apie vienodas socialinių paslaugų prieinamumo galimybes tiek moterims, tiek vyrams šiuo metu kalbama vis dažniau, socialinių paslaugų, orientuotų į pagalbą vyrams, Lietuvoje vis dar labai trūksta. Krizes išgyvenantys vyrai dažnai neturi galimybės arba nežino, kur kreiptis pagalbos jiems sunkiu gyvenimo momentu, dar dažniau dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų tai daryti vengia ir nepripažįsta elementarių pagalbos ir paramos poreikių. Deja, dažnai įtampai sumažinti ar problemoms spręsti pasirenkami netinkami būdai: problemas jie linkę skandinti alkoholyje, rizikuodami kelyje, keldami ranką prieš save ar kitą. Tai yra opi mūsų visuomenės problema, kurią būtina spręsti čia ir dabar.

 

Smurtautojas irgi yra žmogus

 

Dauguma smurtautojų yra laikomi nusikaltėliais, pasmerkiami, manoma, kad smurtautojas nusipelno bausmės ir tai yra vienintelis susiklosčiusios problemos sprendimo būdas. Vis dėlto smurtautojui reikalinga ir psichosocialinė pagalba, kuri gali užkirsti kelią smurto atvejams ateityje. Žinant priežastis, dėl kurių asmuo tapo smurtautoju, galima paveikti jo nuostatas, elgesį, išmokyti tinkamo elgesio modelio. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad dabar egzistuojanti psichosocialinė pagalba smurtautojams Lietuvoje nėra efektyvi smurtinio elgesio keitimui, priverčia tik susimąstyti apie smurto neigiamus aspektus, pasekmes aukai, tačiau nepaveikia smurtautojų realių elgesio pokyčių ateityje. Tuo tarpu pagalba smurtautojui ir darbas su juo yra nukreiptas konkrečiai į jo agresijos ir naudojamo smurto stabdymą ateityje, tokiu būdu gydomi sutraumuoti ir turintys problemų asmenys, tuo pačiu nuo smurto apraiškų gydoma visuomenė. Taigi psichosocialinės pagalbos trūkumas daugiau nei akivaizdus: be kita ko trūksta individualių, nemokamų psichologo konsultacijų, teisininko konsultacijų, socialinio darbuotojo pagalbos ir tiesioginio bendravimo apie patį asmenį ir jo jausmus, o ne žalingą arba neigiamą elgesį. Pažįstama situacija? Kviečiame paprasčiau spręsti problemas ir suteikti specialistams galimybę padėti.

 

Vyrų patiriamas smurtas – vis dar tabu

 

Moterų smurtas prieš vyrus yra egzistuojantis, bet mažai žinomas šių dienų fenomenas. Moterys dažniau naudoja psichologinį ar emocinį nei fizinį ar seksualinį smurtą. Moterų smurtą prieš vyrus lemia įvairios vaikystės patirtys, pykčio nevaldymas, nepasitenkinimas tarpusavio santykiais, galios ir kontrolės siekiai. Tačiau ir šiuo atveju dėl įvairių socialinių kultūrinių visuomenės nuostatų vyrai yra linkę slėpti asmeninius išgyvenimus. Visuomenė ir vyrų aplinka nesupranta ir nepripažįsta vyrų, kaip moterų smurto aukų, nes remiantis visuomenės požiūriu, vyrai turi būti stiprūs ir autoritetingi. Juo labiau vyrams gėda prisipažinti, kad prieš juos smurtavo moteris, tradiciškai laikoma silpnosios lyties atstove. Moterų smurtą patyrusiems vyrams rekomenduojama pripažinti apie šeimoje patiriamą moterų smurtą, nekaltinti savęs, pasipasakoti artimam ir patikimam žmogui, neužsidaryti nuo išorinių resursų, galinčių padėti. Pagalba moters smurtą patiriančiam vyrui – šiandienos visuomenėje neišvystyta paslauga. Kviečiame kreiptis – galbūt šis skambutis bus pirmas efektyvus žingsnis link problemos sprendimo ne tik Jums, bet ir Jūsų šeimai.

 

Skyrybos vyrus paveikia ne mažiau

 

Vyrai ne mažiau nei moterys išgyvena įvairius gyvenimo sunkumus, yra tiek socialiai, tiek emociškai pažeidžiami. Skyrybos yra vienas iš socialinę asmens atskirtį įtakojančių socialinių reiškinių. Socialinę atskirtį dėl skyrybų išgyvenantys vyrai, tai vyrai praradę ryšius su šeima, su jiems svarbiais artimaisiais, neretai praradę savo buvusius vaidmenis ir nebegalintys savęs taip kaip ankščiau pozityviai išreikšti. Daugumai vyrų ilgainiui pritrūksta būdų, priemonių ir galimybių išlikti socialiai aktyviu, jie susitapatina su nauja patirtimi ir nauju, nors ir nepatraukliu vaidmeniu – išsiskyrusiu, vienišu vyru. Psichosocialinio konsultavimo poreikio svarba vyrams, patiriantiems socialinę atskirtį dėl išgyvenamų skyrybų yra didžiulė, tačiau konsultavimo prieinamumas ribotas. Šis projektas ir jo metu teikiamos paslaugos – galimybė būti išgirstiems. Kviečiame atpažinti problemas ir pasitikėti pagalbą teikiančiais specialistais.

 

Pandemija ir psichologinė pagalba

 

Vyrų krizių ir specializuotos pagalbos centrų atstovai pastebi, kad keblioje situacijoje atsidūrusiems vyrams prašyti pagalbos išties yra sunkiau nei moterims. Šis visokeriopo nerimo kupinas laikotarpis – ne išimtis. Pastaruoju metu, pandemijos akivaizdoje, netekus darbo ir pajamų ar prisiimant pagrindinio šeimos išlaikytojo vaidmenį ir vertinant tai, kad dauguma vyrų vengia aptarti savo emocinę būklę su artimaisiais, kviečiame kreiptis pagalbos į specialistus. Karantinas taip pat apsunkina pagalbos, nes keblu rasti laiko ir erdvės privatiems skambučiams. Atraskite laiko ir leiskite padėti.

________________________________________________________________________________

 

Leisk TAU padėti!

 

Kompleksinė (psichologo, socialinio darbuotojo, teisininko) pagalba vyrams Raseinių, Kelmės ir Tauragės rajonuose teikiama ir (ar) koordinuojama telefonu 8 657 87 475.

________________________________________________________________________________

 

 

 

Parengta remiantis:

 

  • Čaplikienė, L. ir Velička, V. (2017). Smurto artimoje aplinkoje užkardymo praktika Lietuvoje ir Norvegijoje. Socialinis darbas: patirtis ir metodai, 19 (1), 51-65.
  • Didžbalytė, A. (2008). Moterų smurtą patyrusių vyrų patirties analizė. Socialinis darbas: Patirtis ir metodai, 2, 48.
  • Hanna, E., & Gough, B. (2016). Emoting infertility online: A qualitative analysis of men’s forum posts. Health:, 20(4), 363–382.
  • Mikulionienė S. (2005). Socialinė atskirtis: sąvokos samprata ir vartosena Lietuvoje. Socialinis darbas. Mykolo Riomerio universitetas, Vilnius, Nr. 4 (2)

 

  • Kontaktai

    Raseinių krizių centras
    Maironio g. 7, Raseiniai
    Tel.nr./fax.: 8-428 52177
    mob. 8-657-87475
    El. paštas: info@kriziucentras.eu

    Pirmininkė/psichologė
    Asta Montvydienė
    Mob. 8-657-87475

    Socialinis darbuotojas
    Rima Kazlauskaitė
    Mob. 8-655-96303

    Socialinis darbuotojas Kęstutis Žičkis
    Mob. 8-650-24580
  • © 2013 Raseinių Krizių Centras interneto svetainė KriziuCentras.eu - Visos teisės saugomos.